Apie pagalbą, kurios nereikia
Atrodytų, kad pagalba visada yra gerai ir mes turėtume padėti visiems, kam tik galime ir kaip galime, bet… ne.
Labas,
nutiko labai įdomus reikalas – praėjusios savaitės mano naujienlaiškis apie tai, kaip priimti savo kūną tokį, koks jis yra, kuriame pasidalinau svarbiomis rekomendacijomis, kaip gerinti santykį su savo kūnu ir tapti atspariam vyraujančiai dietų kultūrai, susilaukė labai mažai dėmesio. Nors ištraukos iš jo paskatino aršias diskusijas mano facebook paskyroje, o Instagram buvo palydimos gausybės širdučių… Įdomu. Gal į mus ant tiek giliai yra įlindusi ta dietų kultūra ir dietinis mąstymas, kad nė nepavyksta atidaryti langelio kitokiam požiūriui į savo kūną? Gal tu turi kitų spėjimų? Jeigu gali, pasidalink to naujienlaiškio komentaruose, man bus labai įdomu sužinoti.
Šiandien noriu su Tavimi pasikalbėti apie toksišką pagalbą. Taip, toksišką! Atrodytų, kad pagalba visada yra gerai ir mes turėtume padėti visiems, kam tik galime ir kaip galime, bet… viskas nėra taip absoliutu.
Kartais nepadėjimas yra pati geriausia pagalba. Kada?
Perskaitę šį naujienlaiškį:
• iš naujo įvertinsite pagalbos būdus kitiems žmonėms;
• išmoksite brėžti ribas, kai kiti prašo pagalbos;
• atskirsite, kas yra nenaudinga pagalba.
Keep reading with a 7-day free trial
Subscribe to Beata Tiškevič to keep reading this post and get 7 days of free access to the full post archives.