Kaip valdyti savo dėmesį (AUDIO)? + 7 knygų ir filmų rekomendacijos + kvietimas

„Jeigu dėmesys yra gyvenimo esmė, tai klausimas apie tai, kur mes kreipiame mūsų dėmesį, yra klausimas apie tai, koks bus mūsų gyvenimas.” Chris Hayes

Vakar vakare sustabdžiau laiką. Lėtai akimis keliavau per knygos puslapius, uosdama ką tik pagamintos vakarienės kvapą. Žinojau, kad bet kurią akimirką pro duris įžengs Saulius, mes sėsime valgyti, jis man pasakos apie paskaitas, aš jam – apie tai, kas šįkart nutiko knygoje ir, kramtydama saldžias bulves, lauksiu, kada, palikusi jį virtuvėje plauti indų, išsmuksiu ir nuvogsiu dar keletą knygos puslapių. Buvo taip gera – mūsų mažas butas užlietas rausva šviestuvo šviesa, tyloje kas minutę sužaibuoja perverčiami knygos puslapiai, – galvoju, betrūksta tik pasileisti džiazą fone – nors nemėgstu džiazo – bet gal reikia prieš tai nurimti, nutilti, sudėlioti savo būtį, kad galėtum priimti džiazo spontaniškumą ir nekontroliuojamumą? Na, tai nėra taip svarbu. Svarbiausia, kad aš sustabdžiau laiką ir ištirpau tame akimirkos malonume.

Pasaulis vis greitėja, trumpindamas filmus į video, video į kelių sekundžių vaizdelius. Straipsnius į antraštes. Vidų į išorę. Ilgą maisto ruošimą pakeitė greitas maistas. Šaltinius pakeitė sukramtytos isteriškos nuomonės.

Viskas trumpėja tam, kad sutaupytų mums laiką, bet ar tai nėra apgaulė? Nes to laiko neatsiranda.

Mes tiesiog vis daugiau darbo sugrūdame į tą sutaupytą laiką. Ir aš supratau, kad mano kūnas nespėja. Smegenys, nors ir kaista, verda, pūkši, bet jos dar bando pasivyti, bet kūnas nespėja. Jis nespėja suvirškinti greitai sugrūsto maisto. Nespėja virškinti bėgdamas, stovėdamas, bedirbdamas. Nespėja apdoroti tiek į mane plūstančios informacijos. Nespėja visur atlėkti laiku. Nespėja analizuoti kelio ženklų greitai važiuodamas, įsidėmėti veidų, nespėja kurti ryšių, kai turim laiko tik vieną kavutės puodelį.

Mano kūnas lėtesnis už šį pasaulį. Ir aš bandau išgirsti savo ritmą. O kas, jeigu visą laiką spaudžiau gazą kaip ferrari, nors visada buvau toyota yaris? Ir vis stebėdavausi, kaip čia taip man degalai baigiasi per minutę. Ir padangos nusitrina. Ir keistai pradeda pūkšėti variklis.

Dienai prasidėjus, nespėju suvokti, kas man yra svarbu, įdomu, ko norėčiau – kai mano dėmesį užtvindo apie tai, kad Bieber vis dar myli Seleną Gomez, kad facelift yra gana lengva procedūra, kad šį sezoną madinga burgundinė spalva (o gal jau nebemadinga?), kad sudužo dar vienas lėktuvas, kad kiekviename pasaulio taške vyksta daug siaubingų įvykių arba jie artinasi. Ir aš nežinau, ką su visu tuo daryti ir vis pamirštu, kad turiu teisę užduoti klausimą ir tik tada sulaukti atsakymo. O dažniausiai turinys, žinios, naujienos, žinutės į mane liejasi be klausimo, be filtro, be prizmės, nepaklausti. Kaip nekviesti, nepažįstami, garsiai spiegiantys svečiai, lipa į mano lovą, ant stalo, ant galvos dideliais purvinais batais, taršo plaukus, daužo į širdį ir tepa prakaitu delnus.