Kodėl pyktis yra svarbus?

Apie pyktį: kodėl svarbu jį jausti, atpažinti, kaip jį išreikšti ir kodėl slopinamas pyktis yra pavojingas

Labas,

prieš tai, kai pereisiu prie pykčio temos, kviečiu tave susitikti šią savaitę. Šiuo metu turiu savo svajonių partnerystę su prekybos centru „Europa”, pirmą kartą tokioje partnerystėje galėjau siūlyti savo temas, savo idėjas ir jas įgyvendinti.

Tai ta proga, kviečiu susitikti gyvai šią ir ktią savaitę prekybos centre „Europa” :

✍️ jeigu tau reikia parašo ant mano knygos „Beveidžiai” – užsuk į prekybos centrą „Europa” kovo 28-29 d., aš būsiu nuo 12 iki 13 val. ir pasirašysiu ant savo knygos “Beveidžiai” kiekvienam atėjusiam!

💙 kovo 30 d. 17:30 susitinkame pokalbiui apie atjautą sau su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu. Kalbėsime apie tai, kaip atleisti sau klaidas, leisti ilsėtis be graužaties ir priimti save.

🥵 balandžio 6 d. pokalbis su psichoterapeute Rugile Šate apie tai, kaip išmokti brėžti ribas ir aplenkti perdegimą. Renkamės nuo 17:30.

🎁 Iki balandžio 2 d. visiems perkantiems už 100 eur prekybos centre Europa -mano knyga “Beveidžiai” dovanų 🎁

Iki susitikimo!

O dabar – apie pyktį

Pyktis man yra viena sunkiausių emocijų, nes augau girdėdama: „nu jau, nepyk, nėr čia ko”; „geri žmonės nepyksta”; „pikčiurna”. Iš įvairių gyvenimo patirčių išsinešiau mintį, kad mano pyktis – mano reikalas. Ilgus paauglystės metus vargau su migrena, kuri greičiausiai buvo ne kas kita, o neišreikštas ir užslopintas pyktis.

Klausimai tau pamąstymui:

1. Kaip tau sekasi pykti?
2. Ar lengvai atpažįsti, kad pyksti?
3. Kaip tavo artima aplinka reagavo vaikystėje, kai pykdavai ant jų?

Kuo naudingas pyktis?

Pyktis yra labai svarbi emocija, signalizuojanti, kad kažkas peržengė mūsų ribas. Pyktis yra kaip įsijungusi namo signalizacija, kai kažkas, ko nelaukėme, bandė patekti į vidų.