Parašiau populiarią autobiografinę knygą 28-erių ir koks tai jausmas+AUDIO

pasakoju, kodėl mano knygos „Vyvenimas" pristatymo renginiai buvo vos keli, neįrašinėjau jos audio knygos ir atsisakiau daugybės kvietimų, kurie buvo susiję su šia knyga

Visada žinojau, kad noriu parašyti knygą. Nuo ankstyvų rašymo dienų jaučiau skaitytojų palaikymą – mano tekstus publikuodavo mergaičių žurnaluose, skaitydavo prieš klasę mokykloje, buvau subūrusi savo skaitytojų ratą publikuodama tekstus biteplius.lt ir mur.lt. Taip pat mano tekstai buvo spausdinti ir žurnale „Literatūra ir menas”. Tik niekada negalvojau, kad yra tokia galimybė – parašyti knygą ir nunešti ją į leidyklą peržiūrėjimui.

Man atrodė, kad iš pradžių, turiu kaupti patirtį. Įvairialypę, draskančią širdį, drebinančią gyvenimą ir praturtinančią smegenis. Taip įnirtingai to siekiau, kad man atrodo, jog pririnkau šiek tiek per daug. Taip pat supratau, kad man reikia burti savo skaitytojų ratą, kurie kažkada pirks mano knygą. Tai žinojau nuo pirmųjų žingsnių televizijoje. Stovėdama ir vesdama laidas, galvojau sau tyliai: dabar aš renku savo skaitytojų ratą.

Viename iš mano knygos „Vyvenimas” pristatymo renginių

O kai nebeatlaikiau antraščių apie save gausybės, žurnalistų lipdomų man etikečių, visų tų iškraipymų, puoliau rašyti tekstus viešai feisbuke. Norėjau perimti naratyvą apie save į savo rankas ir leisti žmonėms susipažinti su manimi tokia, kokia esu, – su ta Beata, kuri slėpėsi po dideliais tobulo makiažo sluoksniais ir lengvais pokštais šeštadienio vakarais per LRT.

Tie tekstai mane nuvedė labai toli - pradėjau rašyti netgi keletą columnų žurnaluose ir portaluose vienu metu, gavau pirmąjį pasiūlymą knygai iš solidžios leidyklos. Kaip dabar pamenu, kaip lėkiau dviračiu namo ankstyvą rytą po susitikimo ir galvojau: o dieve, juk išsipildė mano svajonė! Aš rašysiu knygą!!!

Bet nieko iš to neišėjo.