Labas,
ačiū, kad prenumeruoji mano naujienlaiškius, juos komentuoji – tai mane įkvepia tolimesnėms temoms. Grįžusi į Lietuvą, pasistumdžiusi su žmonėm kaziuke, praskrolinusi instagrame, pasiklausiusi pokalbių kavinėse, prieš akis išvydau iškilusią temą: ŠIURKŠTUMAS SAU.
Mes Lietuvoje esame labai šiurkštūs sau ir dar tuo didžiuojamės. Ir dar patariame kitiems tokiais būti (brrr).
„Einam, nubausim save!” – grupinių treniruočių metu išgirsdavau, kaip draugės sako tai viena kitai, nes ką tik suvalgė po kruasaną. „Neverkšlenti susirinkome”, „reikia per save perlipti”, „o kam dabar lengva?” – tokie sakiniai, skirti savęs „padrąsinimui”, „įspirimui į šikną” vis dar yra labai paplitę.
Taigi po suvalgytos picos save „baudžiame” treniruote. Mėgstamas veiklas vadiname „guilty pleasure” (kaltas malonumas). Ir pozicionuojame, kad toks šiurkštumas santykyje su savimi yra kietai. Juk svarbiausia – neleisti sau išlepti ar išplerti.
Šiurkštumas, neskatinantis išgirsti savęs ir išbūti su savo jausmais. Šiurkštumas, kuris, mindamas ant kulnų, kažkur mane veja – neduok die tik neverkiančią ir nesiskundžiančią bei jokiais būdais netinginčią!
Kažkada ir aš bėgdavau šiurkštumo sau genama, bet išdrįsau užduoti klausimą:
Keep reading with a 7-day free trial
Subscribe to Beata Tiškevič to keep reading this post and get 7 days of free access to the full post archives.