Kaip prasklaidyti depresyvumo debesis, jaustis gyvesniam ir jaustis geriau? + AUDIO

kartais depresiją matome kaip netikėtai užpuolantį monstrą, įsliūkinantį į mūsų gyvenimą, kai mažiausiai to tikimės, bet ar tikrai neturime kontrolės?

Labas,

įprastai apie depresiją arba depresyvumą kalbame dviem kampais: apie sveikimą nuo jos arba depresiją, kaip netikėtai ir nevaldomai užpuolantį monstrą, įsliūkinantį į mūsų gyvenimą, kai mažiausiai to tikimės, bet… ar tikrai?

O gal kartais mes patys, to nė nepastebėdami, savo gyvenime purename dirvą, kurioje labai patogu, kaip invaziniams Sosnovskio barščiams, išplisti depresijai ar depresyvumui*?

*šiuos du žodžius šiame tekste kaitalioju – depresyvumą turėdama minty kaip link depresijos vedančią būseną.

Tarptautinių ligų klasifikatoriuje (TLK-10) depresija apibūdinama taip:

Lengvos depresijos epizodui yra būdingi 2 ar 3 iš aukščiau esančių simptomų – tikėtina, kad bene kiekvienas žmogus savo gyvenime yra patyręs kažką panašaus. Po sunkesnių gyvenimo įvykių, praradimų, skyrybų, – sutrikęs miegas, sumažėjusi energija ar apetitas – visai normali reakcija.

Kai buvau paauglė, mano geriausiai draugei buvo diagnozuota depresija ir aš pirmą kartą šį žodį išgirdau ne literatūroje. Jaučiausi taip, lyg mus būtų užklupęs didžiulis, iš niekur atsiradęs juodas debesis ir viskas, ką mes darėme tam, kad jį nustumtume nuo jos galvos, prilygo Sizifo pastangoms.

realfish nuotrauka, Unsplash

Nuo tada depresija man asocijavosi su bejėgiškumu – vos ji pasirodydavo mano ar artimųjų gyvenimuose, aš nuleisdavau rankas. Pagalvodavau: „Nieko čia nepadarysi, šūdas.” Belieka atiduoti viską į psichikos sveikatos specialistų rankas ir tiek. Jeigu jau nieko jie nepadaro – tai jau tada visiška šikna.

Nors man niekada nebuvo diagnozuota depresija, bet depresyvios būsenos, kai nenori keltis iš lovos, kūną, atrodo, lėtai išraižo pelėsis, o stingdantis pirštų šaltis apgaubia ir smegenis, – man puikiai pažįstamos. Apie tai rašiau čia.

Tu dar čia? Tai aš turiu labai gerą pasiūlymą kaip tik tau, kuris suteiks priėjimą prie visų tekstų archyvo ir, žinoma, gausi po naują šviežutėlį tekstą kiekvieną savaitę! Spausk čia:

Anksčiau net ir savo gyvenimą planavau pagal užklupsiančius apatijos priepuolius – pavarydavau kelias savaites, o vėliau dviems atguldavau į liūdesio lavašą, kai viskas atrodė beprasmiška.

O ypač šis ruduo man tapo tikru išbandymu, nes radikaliai pakeičiau savo aplinką – persikėliau gyventi į kitą žemyną, pabaigusi studijas, kurios iki tol užėmė didžiąją mano dienos dalį. Mano dienoje atsirado dideli nežinios lopai. Nežinia yra puiki trąša nerimui. O dar, jeigu tave, paprastąją lietuvišką eglę, persodina į kitą dirvą, sausą ir įkaitusią, o apsidairius – tavo draugių eglių nė horizonte nerasi, tik iš aukštai stebinčios plonakamienės palmės, – tu gali pradėti trupėti.

ciocan-ciprian-unsplash

Rytais ilgiau užsigulėdavau lovoje, nes „o koks skirtumas, kada atsikelsiu?”. Buvo sunku išsiruošti išeiti iš namų. Prieš tai buvusios kūrybinės idėjos, kurių pildymui tik ir laukiau laiko, – pasirodė esančios šūdas. Slampinėjau po namus, ir jaučiau, kaip virš mano galvos jau kybo juodasis debesis. Pagalvojau: „Panašu, kad tuoj susirgsiu depresija.” ir nuo tos minties nusipurčiau. Štai taip ir pasiduosi? – pagalvojau, – nesąmonė!* Aš gi dar turiu jėgų! Aš gi turiu žinių!

*žinoma, kad yra situacijų, kai depresija užklumpa kitaip ir dėl kitų priežasčių. Ir užgula daug didesniu svoriu. Ir jėgų kovoti jau nebėra. Tai, ką rašau, yra motyvacinio pobūdžio mintys, bet ne gydytojo nurodymai. Jeigu jauti depresijos simptomus, būtinai kreipkis į psichikos sveikatos specialistą.